Klientų atsiliepimai
Pastovaus bendravimo ir darbo su Danguole metu pradėjau visiškai kitaip vertinti pasaulį, kitaip jausti žmones, jų poelgius, jų norus. Tiesiog sąmonėje atsivėrė kita erdvė, apie kurią anksčiau net neįsivaizdavau.
Nuo 1997 m. vasario mėn. bendradarbiavome su ponia Danguole. Šio bendradarbiavimo tikslas buvo maksimaliai suderinus ir sutvarkius kolektyvą pasiekti kuo geresnių darbo rezultatų. Vienas iš svarbiausių darbų buvo įsitikinti visų darbuotojų patikimumu ir jų kūrybinių išteklių potencialu.
Paskubėjau nusipirkti namą ir jau planavau kaip jį sutvarkysiu, įrengsiu. Kartais net įsivaizduodavau, kaip stoviu prie operacinio stalo ir operuoju, kalbuosi su pacientų šeimininkais. Mano firmos darbuotoja irgi pradėjo ruoštis privačiam veterinarijos gydytojo darbui. Kada ponia Danguolė man pasakė, kad aš neturiu švaistyti savo energijos ir laiko šioms klinikoms, buvau lyg nutrenkta žaibo. Sunku buvo patikėti. Tačiau dabar, kada susiklostė tam tikros aplinkybės, aš supratau, kad ponia Danguolė buvo teisi. Šiuo metu svarstau apie namo pardavimą. Teisybę pasakius, šis mano nuomonės pasikeitimas man pačiai labai netikėtas.
Aš manau geriau jau būti ponios Danguolės apipiltam netikėtos informacijos ir priversti save susimąstyti negu plaukti lyg ir pasroviui, o galiausiai įklimpti.
Ypatingas abejones kėlė pasiūlymas atsisakyti darbininko, kuris atlikdavo pačius sudėtingiausius darbus, ir tie darbai buvo tarsi firmos vizitinė kortelė. Tačiau atsisakius jo paslaugų - reikalai pajudėjo. Tai buvo stulbinantis rezultatas. Rezultatai pranoko lūkesčius: prasiplėtėme, suradome naujus gerus darbininkus, atsirado naujos idėjos ir užsakovai.
Šiuo metu aš taip pat bendradarbiauju su p. Danguole. Ji padeda man derybose su užsakovais, konsultuoja pagrindiniais klausimais.
Iš pradžių vienam ar kitam bosui atrodydavo tokie perversmai nerealūs, apimti baimės ir nepasitikėjimo savimi, jie imdavo „stenėti", visaip išsisukinėti, ieškoti kitokių būdų tikslui pasiekti, bet galų gale, kai NORAS nugalėdavo triušišką baimę, jie ryždavosi tam žingsniui, ir tuomet jie turėdavo visus savo planus ne merdinčioje pasąmonėje, o jau nuosavose rankose.